Tarpusodė – tai kalbos priemonė, kai sakinyje vartojamas žodis ar frazė, neturinti tiesioginės reikšmės, bet padedanti išlaikyti kalbos ritmą, pabrėžti mintį ar suteikti emocinį atspalvį. Dažniausiai tai yra įterptiniai žodžiai, kurie gali būti praleisti nepažeidžiant sakinio logikos.
Pavyzdžiai:
1. Na, aš, žinai, negaliu to padaryti.
(„žinai“ – tarpusodė, neretai vartojama šnekamojoje kalboje).
2. Tai buvo, tiesą sakant, labai keistas įvykis.
(„tiesą sakant“ – pabrėžia nuoširdumą).
3. Jis, deja, negalės atvykti.
(„deja“ – perteikia apgailestavimą).
Trumpai: tarpusodės – tai emocinės ar stilistinės įterptinės kalbos dalys, dažnos šnekamojoje ir literatūrinėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.