Tarniukas – tai mažybinė formą nuo žodžio tarnas (tarnaitis, padėjėjas).
Naudojama šnekamojoje kalboje ar literatūroje, dažniausiai nusakant jauną, paprastą tarną ar pasiuntinį, kartais su švelniu juokeliu ar panieka.
Pavyzdžiai:
1. Senasis ponas pasiuntė tarniuką į miestą su laišku.
2. Čia jis pasirodė kaip kokio didiko tarniukas! (metaforiškai – paklusnus sekėjas).
3. Mergaitė tarnavo kaip tarniukė pas gretimą ūkininką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.