tarnikas

Tarnikas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, atlikusį tam tikrus pareigas dvarui (pvz., raitys, piemuo, sargybinis) arba asmeniškai priklausiusį feodalui (bajorui, bažnyčiai). Tai buvo baudžiauninko padėtis, kai žmogus buvo pririštas prie konkretaus dvaro ar dvarininko.

Pagrindinės reikšmės:
1. Dvaro tarnautojas – atlikęs specifines pareigas (pvz., raitas tarnikas – pasiuntinys, žirgininkas).
2. Asmeninė priklausomybė – žemesnė už laisvą valstietį, dažnai be teisės keisti vietą.

Pavyzdžiai:
- XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės aktuose minimi raiti tarnikai (siuntiniai).
- Dvaro inventoriuose – tarnikas piemuo, tarnikas sargybinis.
- Istoriniuose šaltiniuose – žmonės, paminėti kaip „tarnikas ponui N.“.

Terminas nyko po baudžiavos panaikinimo XIX a. viduryje.

Įrašas
Paaiškinimas	Tarnikas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, atlikusį tam tikrus pareigas dvarui (pvz., raitys, piemuo, sargybinis) arba asmeniškai priklausiusį feodalui (bajorui, bažnyčiai). Tai buvo baudžiauninko padėtis, kai žmogus buvo pririštas prie konkretaus dvaro ar dvarininko. Pagrindinės reikšmės: 1. Dvaro tarnautojas – atlikęs specifines pareigas (pvz., raitas tarnikas – pasiuntinys, žirgininkas). 2. Asmeninė priklausomybė – žemesnė už laisvą valstietį, dažnai be teisės keisti vietą. Pavyzdžiai: - XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės aktuose minimi raiti tarnikai (siuntiniai). - Dvaro inventoriuose – tarnikas piemuo, tarnikas sargybinis. - Istoriniuose šaltiniuose – žmonės, paminėti kaip „tarnikas ponui N.“. Terminas nyko po baudžiavos panaikinimo XIX a. viduryje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.