Tarmybė – tai žodis, frazė ar kalbos forma, būdinga tam tikrai tarmei (regioninei kalbos atmainai), bet nevartojama bendrinėje (standartinėje) kalboje.
Pavyzdžiai:
- Žemaičių tarmybės: muošė (močiutė), pīina (pienas), vakarėj (vakaras).
- Aukštaičių tarmybės: jounis (jaunikis), žemėj (žemėje), sodnaus (sodinsiu).
- Dzūkų tarmybės: cia (čia), trapnas (šlapias), veizėjė (veidrodis).
Svarbu: Tarmybės nėra klaidos – jos atspindi regioninę kalbos įvairovę, bet oficialiuose kontekstuose (mokykla, dokumentai) rekomenduojama naudoti bendrinius atitikmenis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.