tarinėti

tarinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. tarti 2: Aš tardinau, kol įtardinau, ir dabar tarinė [ja] visi.

2. tarti
3. Pradės šnekėti, tarinė́ties.
aptarinė́ti. aptarti 1: Mačiau, kad jie turi kažkokių slaptų reikalų ir nenori prie pašalinių jų aptarinėti.
atitarinė́ti. nuolat minėti: Seni žmones attarinė́jo Dievą an kožno žingsnio.
įtarinė́ti

1. įtarti 1: Ant nutarto žmogaus visi įtarinė́ [ja]. Visi jie jį įtarinėjo, kad jis ėjęs naktį prie mergų.
įtarinė́jančiai. Taip labai į ją pažiūrėjo, taip piktai, taip įtarinėjančiai.

2. pravardžiuoti.
išsitarinė́ti. ištarti
5. Be reikalo išsitarinė́jau, o visi nū mane nutaria.
nusitarinė́ti apsimesti, dėtis: Nustarinė́ja, kad nieko nemoka.
patarinė́ti. patarti 1: Motina nuolat patarinėjo trumpinti žingsnį, dažniau minti kojomis, prisižiūrinėti, kaip vaikšto kiti. Ėmė visiems patarinėti, kas reikia daryt. Vienas tą, kitas kitką patarinėjo. Visiem patarinė́ja, o pats nė bū neišmano.
pértarinėti. pertarti 1: Aš kitų pértarinėt nenoriu.
pratarinė́ti

1. sakyti, tarti: Taria anyta, pratarinė́ja: – Gulkis, martele, gulkis, atsilsėki.

2. pratarti
3. Ne viena kaimo moterų prasitarinėjo apie jį, kad ilganosiai vyrai – labai gero būdo vyrai. Girtas būdamas prasitarinėjo.
pritarinė́ti. pritarti:

1. Jis nelinkčiojo galva, nepritarinėjo jo žodžiams.

2. Aš pritarinė́jau, mūsų giesmė (daina) graži.

3. pritarti 5: Klebonas vijosi ir pliekė, pliekė jas botagu, vis pritarinėdamas: – Ir Jėzus! Ir Marija!

4. pritarti 8: Sėdi po dešinei Dievo Tėvo visogalinčiojo, už mus ten pritarinėja.
užtarinė́ti. užtarti 1: Tu man piemens neužtarinėk. Tėvas ir močiutė neužtarinėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tarinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. tarti 2: Aš tardinau, kol įtardinau, ir dabar tarinė [ja] visi. <br/>2. tarti 3. Pradės šnekėti, tarinė́ties. <br/><b>aptarinė́ti</b>. aptarti 1: Mačiau, kad jie turi kažkokių slaptų reikalų ir nenori prie pašalinių jų aptarinėti. <br/><b>atitarinė́ti</b>. <span class="explanation">nuolat minėti: </span> Seni žmones attarinė́jo Dievą an kožno žingsnio. <br/><b>įtarinė́ti</b><br/>1. įtarti 1: Ant nutarto žmogaus visi įtarinė́ [ja]. Visi jie jį įtarinėjo, kad jis ėjęs naktį prie mergų. <br/><b>įtarinė́jančiai</b>. Taip labai į ją pažiūrėjo, taip piktai, taip įtarinėjančiai. <br/>2. <span class="explanation">pravardžiuoti. </span> <br/><b>išsitarinė́ti</b>. ištarti 5. Be reikalo išsitarinė́jau, o visi nū mane nutaria. <br/><b>nusitarinė́ti</b> <span class="explanation">apsimesti, dėtis: </span> Nustarinė́ja, kad nieko nemoka. <br/><b>patarinė́ti</b>. patarti 1: Motina nuolat patarinėjo trumpinti žingsnį, dažniau minti kojomis, prisižiūrinėti, kaip vaikšto kiti. Ėmė visiems patarinėti, kas reikia daryt. Vienas tą, kitas kitką patarinėjo. Visiem patarinė́ja, o pats nė bū neišmano. <br/><b>pértarinėti</b>. pertarti 1: Aš kitų pértarinėt nenoriu. <br/><b>pratarinė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">sakyti, tarti: </span> Taria anyta, pratarinė́ja: – Gulkis, martele, gulkis, atsilsėki. <br/>2. pratarti 3. Ne viena kaimo moterų prasitarinėjo apie jį, kad ilganosiai vyrai – labai gero būdo vyrai. Girtas būdamas prasitarinėjo. <br/><b>pritarinė́ti</b>. pritarti: <br/>1. Jis nelinkčiojo galva, nepritarinėjo jo žodžiams. <br/>2. Aš pritarinė́jau, mūsų giesmė <span class="explanation"> (daina) </span> graži. <br/>3. pritarti 5: Klebonas vijosi ir pliekė, pliekė jas botagu, vis pritarinėdamas: – Ir Jėzus! Ir Marija! <br/>4. pritarti 8: Sėdi po dešinei Dievo Tėvo visogalinčiojo, už mus ten pritarinėja. <br/><b>užtarinė́ti</b>. užtarti 1: Tu man piemens neužtarinėk. Tėvas ir močiutė neužtarinėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.