Tarifikavimas – tai darbo užmokesčio sistemos elementas, kai konkrečioms pareigoms ar kvalifikacijoms nustatomas atlyginimo lygis (tarifas), dažnai remiantis sudėtingumo, atsakomybės ar reikalingų įgūdžių laipsniu.
Pagrindinės formos:
1. Tarifų lentelės – atlyginimų skalės pagal kategorijas ar laipsnius.
2. Tarifų koeficientai – daugikliai, nustatantys atlyginimo santykį tarp skirtingų kvalifikacijų.
3. Valandinis/mėnesinis tarifas – fiksuota suma už laiko vienetą.
Pavyzdžiai:
- Gamyboje: Darbuotojui, dirbančiam 5-iąją tarifų kategoriją, nustatomas 7 €/val. tarifas.
- Valstybės tarnyboje: Pareigybės (pvz., vyresnysis specialistas) atlyginimas nustatomas pagal vieningą tarifų lentelę.
- Statybose: Skirtingi tarifai elektrikui (8 €/val.) ir statybų darbininkui (6 €/val.), atsižvelgiant į kvalifikaciją.
Pagrindinis tikslas: Objektyvus ir skaidrus atlyginimų diferencijavimas, mažinant savivalę darbo užmokesčio klausimais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.