Tariamumas – tai teisės aktų reikalavimas, kad asmuo būtų laikomas įgaliotu atstovauti kitam asmeniui ar organizacijai, jeigu jis veikia taip, kad trečiasis asmuis gali pagrįstai manyti, jog jis turi reikiamas įgaliojimas.
Pagrindinė mintis: Neturint faktinių įgaliojimų (pvz., pavedimo), veiksmai gali būti įtraukti, jei sukelta pagrįsta įsitikinimo apie įgaliojimus.
Pavyzdžiai:
1. Darbuotojas be tiesioginių įgaliojimų – pardavėjas, kuris nuolat sudaro sutartis klientams, nors formaliai neturi to teisės. Jeigu klientas pagrįstai galvoja, kad darbuotojas įgaliotas, sutartis gali būti galiojanti.
2. Šeimos nario veiksmai – asmuo, reguliariai vykdantis sandorius šeimos vardu (pvz., užsakant prekes), sukuria tariamumą trečiosioms šalims.
3. Buvęs darbuotojas ar atstovas – jeigu organizacija laiku neinformuoja apie įgaliojimų panaikinimą, trečiasis asmuo gali teisėtai tikėtis, jog tas asmuo vis dar atstovauja.
Rezultatas: Jei tariamumas įrodytas, veiksmai gali būti priskirti ir įpareigoti asmeniui ar organizacijai, kuri sukėlė tokį įspūdį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.