Terminas „talalaila“ – tai šnekamojoje kalboje vartojama ironiška ar juokinga išraiška, nusakanti tuščią, beprasmį kalbėjimą, plepėjimą, nesamones. Dažnai vartojama norint pajuokti, sumažinti svarbą ar parodyti, kad kalbama ne rimtai.
Pavyzdžiai:
1. „Vėl pradėjo savo talalailą apie ateitį.“ – reiškia, kad kalbama nekonkrečiai, tuščiai.
2. „Neklausyk jo, čia gryna talalaila.“ – įspėjimas, kad informacija nepatikima ar beprasmė.
3. „Visą susirinkimą praleidome klausydami to talalailos.“ – nuobodu, nieko nevertas pokalbis.
Sinonimai: plepėjimas, tuščios kalbos, nesamonės, aliejus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.