Talailis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą ar pasakojimą, dažnai su nepatogiais, pernelyg detaliais ar nereikalingais pasikartojimais. Jis vartojamas apibūdinti kalbą, kuri atrodo varginanti, perteklinė ar neaiški.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Vėl prasidėjo jo talailis apie savo darbo dieną – nieko esmingo, tik smulkmenos.“
2. Literatūroje / kalba:
„Autorius kartais nuklysta į talailį, aprašydamas gamtą per daug išplėstai.“
3. Kasdienėje kritikoje:
„Paskaita virto talailiu – daug žodžių, mažai prasmės.“
Sinonimai: bebrys, plepalas, nuobodu kalbėjimas, vėplavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.