„Tabalius“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis labai liesą, kaulus išsikišusį žmogų ar gyvūną. Dažnai vartojamas kaip priešprieša žodžiui „storas“ arba norint pabrėžti pernelyg smulkų kūno sudėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Po ligos jis tapo visiškai tabalius – tik oda ir kaulai.
2. Akmuo, ne šuo – toks tabalius, kad vėjas gali nunešti.
3. Mergina buvo graži, bet pernelyg tabali – reikėtų geriau maitintis.
Sinonimai: liesas, liesykla, kaulėtas, sulysęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.