Švytmergė – tai lietuviškas žodis, kuris reiškia švytintį, spindintį, ryškiai šviesų objektą ar reiškinį, dažniausiai vartojamas poetiškai arba apibūdinant kažką, kas išsiskiria šviesa.
Pavyzdžiai:
1. Mėnulis naktyje – tyra švytmergė.
2. Kalno viršūnę apšvietė švytmergė saulė.
3. Ežeras atrodė kaip švytmergė, atspindėdamas žvaigždes.
Trumpai: Tai poetinis šviesos simbolis, panašus į „spindulį“, „šviesulį“ ar „blizgesį“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.