švìlptelti, -ia (-i, -na), -ėjo.
1. švilptelėti 1: Švìlptelk – atsišauks. Mėnesienoj išeina senis, kad švilptelna, tuojaus ir atbėga iš ežero jaunikaičiai.
2. švilptelėti 5: Jis ant rato (dviračio) švilptelė [jo],
ir namie. Švilptelia šikšnosparnis virš lauko.
3. švilptelėti 6: Kap švìlptels iš kulkosvaidžio! Kap aš jam švilptelė [ja] u, tai ana ir guli prieg vartų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.