Šviestė – tai senovinis lietuviškas žibintas ar lempa, dažniausiai naudotas prieš įprastinių žvakių ar žibintų atsiradimą. Paprastai tai buvo nedidelė talpyklė (iš molio, metalo ar akmenų) su augaliniu aliejumi ar žvakės liejaniu ir degikliu (pvz., drobine ar augaline gija).
Pavyzdžiai vartojime:
1. Muziejuje eksponuojama IX a. geležinė šviestė.
2. Senovėje šviesą namuose teikė paprastos molinės švietės.
3. Archeologai rado švietę su alyvos pėdsakais.
Trumpai:
Šviestė – senovinis lietuvių aliejinis žibintas/lempa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.