Šviesangis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai šviesų, ryškiai apšviestą vietą ar erdvę (pvz., saulėta diena, apšviestas kambarys). Dažnai vartojamas poetiškai ar vaizdingai.
Pavyzdžiai:
1. Pabudome anksti – laukė šviesangis rytas.
2. Virš kalno kilo šviesangis mėnulis.
3. Po lietaus miškas atrodė šviesangis ir švarus.
Sinonimai: šviesus, ryškus, apšviestas.
Priešingybė: tamsus, niūrus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.