Švepelduoti – tai žargoninis veiksmažodis, kilęs iš žodžio švepelti („šnekėti be reikalo, plepėti“).
Reiškia: kalbėti nesąmones, tuščiai plepėti, malti nebylias.
Pavyzdžiai:
1. Nustok švepelduoti, kalbėk į temą!
2. Jis visą susirinkimą švepeldavo apie niekus.
3. Tai ne diskusija, o grynas švepeldavimas.
Sinonimai: plepėti, balbėti, maldyti liežuviu, pūsti nesąmones.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.