šventprakystė
Šventprakystė – tai ironiškas arba niekinantis žodis, reiškiantis pernelyg išaukštintą, veikiau apsimestinį nei tikrą šventumą, pernelyg pamaldų elgesį ar religingumą, kuris dažnai siejamas su veidmainyste.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
Po pamaldų jis vaikščiojo su nuleista galva ir susikibus rankas, bet tai buvo gryna šventprakystė – namuose visus engė ir niekino.
2. Kasdieniame gyvenime:
Jos nuolatinis rūpestis apie kitų gerovę atrodė kaip šventprakystė, nes iš tiesų ji siekė tik savo populiarumo.
Trumpai: Tai veidmainiškas, pernelyg demonstruojamas „šventumas“, dažnai slėpiantis netikrumą ar siekį įspėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.