šventgirė
Šventgirė – tai miško aikštė ar nedidelė proskyna, kurioje senovės baltai (ir vėliau – lietuviai) laikydavosi religinių apeigų, garbindavo dievus ar gamtos dvasių buveines. Tai buvo natūrali, nepažymėta kulto vieta, dažnai su išlikusiu senu medžiu (paprastai – ąžuolu), šaltiniu ar akmeniu.
Pavyzdžiai:
- Istoriniuose šaltiniuose minimos šventgirės prie Kernavės, Neries ar kitų upių.
- Vietovardžiai: Šventgiris (gyvenvietės), Šventragis, Šventupys.
- Meno kūriniuose (pvz., Maironio „Jūratėje ir Kastytis“) šventgirė vaizduojama kaip slapta, paslaptinga gamtos vieta.
Trumpai: šventgirė – senovės lietuvių apeiginė miško vieta, susijusi su prigimtine religija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.