šventeivybė

Šventeivybė – tai savybė, kai kas nors laikoma šventa, nepaliesta, neprieinama kritikai ar pokyčiams. Dažnai vartojama apie tradicijas, įstatymus, asmenis ar idėjas, kuriems suteikiamas beveik religinis pagarbumas.

Pagrindinės reikšmės:
- Nepaliestumas, nekritiškumas.
- Slėpimas už „šventumo“ apsiausto.
- Atsiribojimas nuo realybės dėl per didelės pagarbos.

Pavyzdžiai:
1. Politiko atvejis:
Šalies vadovas buvo apsuptas šventeivybės, ir niekas neturėjo drąsos jo klaidas aptarti viešai.
2. Tradicijos:
Senovinė ceremonija buvo laikoma šventeivybės pavyzdžiu – niekas nedrįso jos modernizuoti.
3. Įstatymai:
Konstitucijos straipsniai kartais tampa šventeivybe, net jei socialinės sąlygos jau pasikeitė.

Trumpai: Tai reiškia pernelyg didelį, dažnai nepagrįstą, „šventumo“ statusą, kuris blokuoja kritinį mąstymą ar pokyčius.

Įrašas
Paaiškinimas	Šventeivybė – tai savybė, kai kas nors laikoma šventa, nepaliesta, neprieinama kritikai ar pokyčiams. Dažnai vartojama apie tradicijas, įstatymus, asmenis ar idėjas, kuriems suteikiamas beveik religinis pagarbumas. Pagrindinės reikšmės: - Nepaliestumas, nekritiškumas. - Slėpimas už „šventumo“ apsiausto. - Atsiribojimas nuo realybės dėl per didelės pagarbos. Pavyzdžiai: 1. Politiko atvejis: Šalies vadovas buvo apsuptas šventeivybės, ir niekas neturėjo drąsos jo klaidas aptarti viešai. 2. Tradicijos: Senovinė ceremonija buvo laikoma šventeivybės pavyzdžiu – niekas nedrįso jos modernizuoti. 3. Įstatymai: Konstitucijos straipsniai kartais tampa šventeivybe, net jei socialinės sąlygos jau pasikeitė. Trumpai: Tai reiškia pernelyg didelį, dažnai nepagrįstą, „šventumo“ statusą, kuris blokuoja kritinį mąstymą ar pokyčius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.