šventeiviškumas
Šventeiviškumas – tai pernelyg griežtas, formalus ir susietas su išorine apeigų forma religingumo ar dorovinio elgesio išraiška, kai trūksta tikrojo supratimo, nuoširdumo ar vidinės įsitikinimo esmės. Tai dažnai siejama su veidmainiškumu, nusistatymu rodyti save kaip ypač pamaldų ar dorovingą, nors tikrasis tikėjimas ar moraliniai principai gali būti silpni ar netgi nesvarbūs.
Pagrindiniai bruožai:
- Išorinis ritualų laikymasis be vidinės prasmės.
- Veidmainiškumas, siekis įspūdžiuoti kitus.
- Dažnai – griežta, raštišką taisyklių laikymasis, nepaisant jų esmės.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: Asmuo reguliariai lankasi bažnyčioje, garsiai meldžiasi viešumoje, bet kasdien elgiasi nedorai (apkalba, veidmainiauja).
2. Politikoje: Politikas aktyviai reklamuoja „šeimų vertybes“, bet asmeniniame gyvenime jas nesilaiko.
3. Kasdieniame gyvenime: Žmogus griežtai smerkia kitų nedorus poelgius, pats slapta daro panašiai.
Trumpai: Šventeiviškumas – tai veidmainiškas, išorinis „šventumo“ vaidmuo, dažnai siejamas su dogmatiškumu ir dviveidiškumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.