Šveistanagis – tai žargoninis žodis, reiškiantis aplaidų, nerangų, netvarkingą žmogų (dažniausiai vyras). Kilęs iš žodžių „šveistis“ (bjaurėtis, šleikštus) ir „nagai“ (pirštai, nagai). Nors gali būti vartojamas švelniau (pvz., apie nešvarų ar apsileidusį asmenį), dažnai turi neigiamą atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Po savaitės stovyklavietėje jis atrodė kaip tikras šveistanagis – neplautas, su susikibusiais plaukais.
2. Nusipirkau naujus batus, o po savaitės jau atrodo, lyg juos nešiojęs šveistanagis.
3. Nebūk šveistanagis, susitvarkyk kambarį!
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar šmaikščiuose kontekstuose, o ne oficialioje komunikacijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.