Švebendžiokas – tai žodis, kuriuo šnekamojoje kalboje (dažniausiai šmaikščiai ar paniekiai) apibūdinamas žmogus, kuris:
1. Švebenda – kalba daug ir be reikalo, plepa, tuščiai kalbasi.
2. Eina be tikslo – vaikšto po svetimas vietas, „švebendžioja“, neranda vietos sau.
Pavyzdžiai:
- Nustok būti švebendžioku ir imkis darbo!
- Kur tu taip ilgai švebendžioji? Vėl su kaimynais plepėjai?
Sinonimai: plepys, pūkis, tuščiabėžis, vaikštūnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.