Šnekamojoje kalboje „švabalda“ reiškia nesąmoningą, beprasmį kalbą, plepalą, tuščią žvangėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Nustok švabaldą malti – sakyk, kas iš tiesų nutiko.
2. Visą susirinkimą užėmė tuščia švabalda vietoj faktų.
3. Jo kalba – gryna švabalda, nieko vertos mintys.
Sinonimai: plepalai, tuščiažodžiavimas, nuovoka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.