Šurės – tai daugiskaitos forma, reiškiančia šunų kailio odą arba kailinį iš šuns kailio. Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau istoriniame ar specialiame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Senovėje žmonės nešiojo šures šaltuoju metų laiku.
2. Medžiotojai parduodavo šures kailių dirbtuvėms.
3. Archeologai rado senovinę šurių kepurę.
Pastaba: Šiuolaikiniame kontekste šis žodis gali būti suprantamas ir kaip šunų kailis (pvz., šunų veislių kailio apibūdinimas), bet pagal tradicinę kalbos normą – tai odos/kailinio reikšmė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.