Šunmedzgis – tai lietuvių liaudies pasakose ir tarmėse sutinkamas mitinis būtybės pavadinimas, reiškiantis panašų į šunį mitinį padarą, dažniausiai laukų/miškų sergėtoją arba baisų pabaisą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Mitinis gynėjas – gali saugoti paslėptus lobius, sergėti kapus ar gamtą.
2. Pabaisa – vaizduojamas kaip baisus, kartais milžiniškas šuo, keliantis grėsmę.
3. Perkūno šuo – susijęs su perkūno dievybe (pvz., Perkūnu), kuris griaustiniu gali paversti į akmenį.
Pavyzdžiai vartojimo:
- „Pasakojama, kad pilkapyje gyvena šunmedzgis, saugantis senovės karžygio kardą.“
- „Tarybiniais laikais žodis retai vartotas, dabar daugiausia randamas liaudies kūriniuose ar tautosakoje.“
Trumpai: Šunmedzgis – mitinis šuo lietuvių mitologijoje, dažnai laukų/grobių sargas arba baisi pabaisa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.