Štelia – tai žargoninis veiksmažodis, reiškiantis vogti, pasisavinti kažką greitai ir gudriai (dažniausiai smulkius daiktus).
Pavyzdžiai:
- Jis štelia saldainius iš parduotuvės.
- Kas štelia mano tušinukus iš stalo?
- Atsargiai – čia mėgsta štelti telefonus.
Kilmė: Kilęs iš romų kalbos žodžio „čhori“ (vogti), Lietuvoje paplitęs jaunimo ir kalėjimų žargone.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.