štabarankis

Štabarankis – šnekamojoje kalboje reiškia:

1. Niekas, niekuris – žymimas žmogus be reikšmės, pareigų ar autoriteto.
2. Niekšas, niekšas – menkai vertinamas, niekam tikęs asmuo.

Pavyzdžiai:
- Jis ten – paprastas štabarankis, nieko neįtakoja.
- Nesiklausyk to štabarankio, jis pats nieko nesupranta.
- Kas tas štabarankis, kuris čia įsakineja?

Žodis dažnai vartojamas paniekiai arba šmaikščiai, pabrėžiant asmens nereikšmingumą. Kilęs iš rusų kalbos (штабс-капитан – „štabskapitonas“), bet lietuvių kalboje įgijo neigiamą atspalvį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stabarankis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Štabarankis – šnekamojoje kalboje reiškia: 1. Niekas, niekuris – žymimas žmogus be reikšmės, pareigų ar autoriteto. 2. Niekšas, niekšas – menkai vertinamas, niekam tikęs asmuo. Pavyzdžiai: - Jis ten – paprastas štabarankis, nieko neįtakoja. - Nesiklausyk to štabarankio, jis pats nieko nesupranta. - Kas tas štabarankis, kuris čia įsakineja? Žodis dažnai vartojamas paniekiai arba šmaikščiai, pabrėžiant asmens nereikšmingumą. Kilęs iš rusų kalbos (штабс-капитан – „štabskapitonas“), bet lietuvių kalboje įgijo neigiamą atspalvį.