„Špukėtuma“ – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškia kvailystę, nesąmonę, absurdiškumą. Dažnai vartojama šmaikščiai ar paniekiai apibūdinti nevykus, nesuprantamus veiksmus ar situacijas.
Pavyzdžiai:
1. Visą susirinkimą užgožė kažkokia špukėtuma – niekas nekalbėjo rimtai.
2. Ką tu čia veiki? Visiška špukėtuma!
3. Filmas prasidėjo rimtai, bet pabaigoje virto špukėtuma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.