špukėtis

Špukėtis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis pradėti šnekėti nesąmones, plepėti, kalbėti tuščiai arba išsigąsti, susijaudinti, sukrėsti (priklausomai nuo konteksto).

Pagrindinės reikšmės:
1. Kalbėti be reikalo, plepėti:
Nustok špukėtis, kalbėk į temą!
Ką tu čia špukiesi, nieko nesuprantu.
2. Išsigąsti, susirūpinti (dažniausiai ironiškai ar šmaikščiai):
Aš tik pajuokavau, nereikia špukėtis!
Nesispukėk, čia tik mažas voras.

Sinonimai:
- plepėti, pūtuoti, nerimauti, krutėtis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'spuketis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Špukėtis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis pradėti šnekėti nesąmones, plepėti, kalbėti tuščiai arba išsigąsti, susijaudinti, sukrėsti (priklausomai nuo konteksto). Pagrindinės reikšmės: 1. Kalbėti be reikalo, plepėti: Nustok špukėtis, kalbėk į temą! Ką tu čia špukiesi, nieko nesuprantu. 2. Išsigąsti, susirūpinti (dažniausiai ironiškai ar šmaikščiai): Aš tik pajuokavau, nereikia špukėtis! Nesispukėk, čia tik mažas voras. Sinonimai: - plepėti, pūtuoti, nerimauti, krutėtis.