.
šõblinis, -ė. šoblìnis.
1. → šoblė
1.
2. su „šoble“. Vieni mintuvai buvo šoblìniai, kiti kriaukliniai. Šõbliniai mintuvai kanapius laužti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.