„Šnabždai“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis tylus, neaiškius garsus ar šnabždesius (pvz., šnibždesius, šlamėjimą, šniokštimą). Dažnai vartojamas apibūdinti tylią kalbą, murmesį ar net gamtos garsus (pvz., vandens, lapų).
Pavyzdžiai:
1. Kalbėjimas: Kambario kampe girdėjosi tylus šnabždai.
2. Gamta: Upelio šnabždai ramino mintis.
3. Perkeltine prasme: Tik šnabždai apie tuos įvykius pasiekė mūsų ausis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.