šmukš
šmùkš. šmukšt:
1. Kap lenkiausi pelų semt, šmùkš [pelė] per rankovę ir laksto po pečius. Gricius susimilęs paieškojo ilgo medžio, pakišo po rąsto, pasvėrė, o meška šmukš išlindo. Velnias tik šmùkš pro aukštinį ir išlindo. Šmùkš i sukritau į vėpūtinį lig pat šakumo. Kaip tik atarišė [maišą],
tuoj šmukš! viena gyvatė ir išlindo. Lojus, lojus kalelė šmukš už durelių.
2. Šmùkš sau į kišenę nepametęs, o ką tu anam padarysi?! Jy tuoj: pamelžia – pieną šulnin šmùkš. Šmùkš vieną kojelę, šmùkš kitą – ir apsimausi [batelius]. Vyras parvažiavęs iš turgaus, batus numovęs nu kojos, šmùkš po lovos i pakišęs. Laumė šmukš! įkišo į praskalą pirštus. | Va pavasarį prieš saulę agurkus šmùkš (pasodins) .
3. Jau kad kas ateina, šmùkš kitan kambarėlin – ir išeina.
4. Močeka šmùkš nutraukė apsklojimą – kelies (kelkis) !
5. šmukšt 6: Ar nereikia storo medžio? Dabar aš gaspadorius, tik šmùkš ir atanešu. Lipė, lipė iš duobės, tik šmùkš – i vė ant dugnio. Ans tat paėmęs vieną sau šmùkš parplėšė tą kailį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.