šliurbčiojimas

Šliurbčiojimas – tai neformalus žodis, reiškiantis lėtą, neryžtingą, nerangų ar atsainų veikimą, dažnai su neigiama konotacija (pvz., vilkinimas, tinginystė).

Pagrindinės reikšmės:
1. Lėtas, atidėliotinas darbas – kai kas nors daroma be entuziazmo, vilkinant.
2. Nerangus judėjimas – lėtai ir nevikriai vaikščiojimas ar veiksmas.
3. Atsainus elgesys – pavyzdžiui, lėtai reaguojant į kvietimą ar nurodymą.

Pavyzdžiai:
1. "Užuot dirbęs, jis visą rytą šliurbčiojo prie kompiuterio." (tinginiavo)
2. "Nebėk, o tai šliurbčiojimas visas kelias!" (lėtai vaikščiojimas)
3. "Vietoj to, kad padėtų, tik šliurbčioja aplinkui." (veikia be tikslio)

Sinonimai: vilkinimas, tinginystė, lėtinimas, nerangumas.
Naudojamas šnekamojoje kalboje, dažnai kritikuojant elgesį.

Įrašas
Paaiškinimas	Šliurbčiojimas – tai neformalus žodis, reiškiantis lėtą, neryžtingą, nerangų ar atsainų veikimą, dažnai su neigiama konotacija (pvz., vilkinimas, tinginystė). Pagrindinės reikšmės: 1. Lėtas, atidėliotinas darbas – kai kas nors daroma be entuziazmo, vilkinant. 2. Nerangus judėjimas – lėtai ir nevikriai vaikščiojimas ar veiksmas. 3. Atsainus elgesys – pavyzdžiui, lėtai reaguojant į kvietimą ar nurodymą. Pavyzdžiai: 1. "Užuot dirbęs, jis visą rytą šliurbčiojo prie kompiuterio." (tinginiavo) 2. "Nebėk, o tai šliurbčiojimas visas kelias!" (lėtai vaikščiojimas) 3. "Vietoj to, kad padėtų, tik šliurbčioja aplinkui." (veikia be tikslio) Sinonimai: vilkinimas, tinginystė, lėtinimas, nerangumas. Naudojamas šnekamojoje kalboje, dažnai kritikuojant elgesį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.