Šliucas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis šliaužiantį augalą arba vijoklį (pvz., žiemciūną, brūklenį, vynmedį). Dažnai vartojamas kalbant apie augalus, kurie driekiasi palei žemę arba laipioja.
Pavyzdžiai:
1. Daržo tvorą apėjo šliucas – žiemciūnas.
2. Miške sutinkami įvairūs šliucai, pavyzdžiui, brūkleniai.
3. Vynmedis – tai garsus šliucas, naudojamas vynuogėms auginti.
Trumpai: Šliucas = šliaužiantis arba laipiojantis augalas (vijoklis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.