Šliaupas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šliaužimą, lėtą, nevikrų judėjimą (dažniausiai ant kelių ar šliaužiant). Vartojamas ir perkeltine prasme apie lėtą, vangų veiksmą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Kūdikis pradėjo šliaupą po grindis.
Senis šliaupu lipo laiptais.
2. Perkeltinė prasmė:
Darbas eina šliaupu – niekas nesiskuba.
Laikas šliaupia, lyg sustojęs.
Sinonimai: šliaužimas, lėtumas, nerti, vilktis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.