Škabalda – tai žodis, reiškiantis nesąmonę, netikrumą, painią kalbą ar beprasmį raštą. Dažnai vartojama apibūdinti sudėtingus, bet neaiškius ar nereikalingus teiginius, dokumentus ar kalbą.
Pavyzdžiai:
1. Jo pranešimas buvo gryna škabalda – nieko nesupratau.
2. Vadovo nurodymai – vien škabalda, niekas jų nesupranta.
3. Šis sutarties punktas – tikra škabalda, reikės teisininko pagalbos.
Trumpai: škabalda = nesąmonė, paini kalba/rašysena.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.