Šiu – tai įvardžiuotinis būdvardis, vienaskaitos vyr. g. kilmininko forma (kamienas ši-). Reiškia artumą kalbėjimo vietai ar laikui: „šio“.
Reikšmės:
1. Artumo erdvėje: nurodo artimą objektą.
2. Artumo laike: nurodo dabartį ar artimą laikotarpį.
Pavyzdžiai:
- Šiu namu stogas naujas. (šio namo)
- Šiu metu dirbu. (šiuo metu)
- Ar matai šiu žmogų? (šį žmogų – čia vartojama kaip galininko forma šnekamojoje kalboje)
Pastaba: Standartinė literatūrinė forma – šio, bet šiu dažna tarmėse ar šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.