.
šimkúoti, -úoja, -ãvo.
1. šinkuoti 2: Ana šimkúo [ja] midų, alų, vorelką.
2. po truputį eikvoti, tuštinti, vogti: Neduok, Dieve, grūdus šimkuoti, – tarė Druktenienė: – kaip gyva gorčiaus niekam nesu įpylusi.
3. šinkuoti 3: Graži graži panelė apsisnargliavus šimkuoja.
4. šinkuoti 4: Kad tik barščių būtų, gali šimkúoti. Nutvėriau bešimkuojant smetoną.
eĩti blė̃kų šimkúoti šunìms pasidaryti niekam tikusiu: Jei nesimokysi, galėsi, vaikeli, eit šunims blėkų šimkuot.
iššimkúoti.
1. iššinkuoti 1: Kad būtų pirkėjų, bematant visus savo obuolius iššimkúočiau.
2. išnešioti, išgrobstyti: Vitkaus bulbes iš pirties kažkas iššimkãvęs. Kas tas uogas taip iššimkãvo?
3. išvalgyti: Vaikai bliūdą kleckų iššimkãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.