„Šiaudapūris“ yra lietuviškas terminas, reiškiantis šiaudų pūtimą – veiksmą, kai šiaudais pučiama į ugnį, orą ar skystį (pvz., pieną), kad ji stiprėtų ar judėtų. Tai dažniausiai siejama su tradiciniais buities metodais (kepinant, virant).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis/etnografinis: „Senovėje kepant duoną krosnyje, šiaudapūris buvo būtinas, kad ugnis nekiltų.“
2. Perkeltine prasme (retai): Gali nusakyti niekingą, nereikšmingą veiksmą – panašiai kaip „pūsti į tuščią“.
3. Humoristinis: „Jo pastangos taisyti automobilį buvo kaip šiaudapūris – daug triukšmo, maž naudos.“
Trumpai: Tai fizinis veiksmas arba metafora nenaudingam pastangų eikvojimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.