Šiaudadvasiškumas – tai ironiškas ar kritiškas žodis, apibūdinantis tuščią, išorę puoselėjantį pamaldumą, kai trūksta tikrojo tikėjimo ar dvasinio turinio. Kilęs iš frazės „šiaudų dvasia“ – paviršutiniškas, lengvai užsidegantis ir greitai užgesantis.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: žmogus, kuris lankasi bažnyčioje ir garsiai meldžiasi tik dėl įvaizdžio, bet kasdien elgiasi nedora.
2. Politikoje: politiko tuščios pažadų kalbos be realių veiksmų.
3. Kasdienybėje: asmuo, kuris viešai reklamuoja savo „gerąsias vertybes“, bet slaptai elgiasi priešingai.
Trumpai: tai paviršutiniškumo ir veidmainystės dvasinėje ar moralinėje srityje apibūdinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.