Šėvuliavimas – tai neformalus, šnek. kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą, beprasmį čiulbėjimą. Dažnai vartojamas norint pabrėžti, kad kalbama per daug, ne į temą ar be reikalo.
Pavyzdžiai:
1. Senelis vėl įsižėrė į savo šėvuliavimą apie jaunystę.
2. Susirinkime vietoj darbo tik šėvuliavimas vyko.
3. Nustok šėvuliauti ir eikime tiesiai prie reikalo!
Sinonimai: plepėjimas, balbėjimas, tuštų žodžių kalbėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.