Šerpetotumas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šerpeto panašumą ar savybę (pvz., struktūrą, konsistenciją, išvaizdą). Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti kietam, standžiam, grubiam arba šiurkščiam paviršiui/medžiagai.
Pavyzdžiai:
1. Tiesiogine prasme:
„Šlapia cemento grindis turėjo aiškų šerpetotumą.“
2. Perkeltine prasme:
„Jo rankos nuo darbo įgijo akmeninį šerpetotumą.“
„Kalno uola atrodė su šerpetotumu – grubi ir išraižyta.“
Trumpai: Tai savybė būti panašiam į šerpetą – kietam, nelygiam, šiurkščiam.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.