Šermenys – tai senovės lietuvių apeiginės giesmės, dainuotos laidotuvių metu, raudojant mirusįjį.
Pagrindinės savybės:
- Tikslas: išreikšti sielvartą, atiduoti paskutinę pagarbą, padėti sielai pereiti į pomirtinį pasaulį.
- Turinys: apibūdinamas mirusiojo gyvenimas, jo geri darbai, sukeltas liūdesys artimiesiems.
- Atlikimas: improvizuotas raudojimas, dažnai moterų (raudotojų).
Pavyzdys (fragmentas):
> Oi, kas ten parjoja per tą kalnelį?
> Ar ne mūsų jaunas ponaitėlis?
> Jis čia nebejoja, nebeįjoja –
> Jį juoda žemė priėmė.
Istorinė reikšmė: šermenys – svarbi lietuvių folkloro ir tradicinių laidotuvių apeigų dalis, atspindinti senųjų tikėjimų sielos kelionės ir kapo kultą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.