Šęjuo – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „šešėlis“ arba „tamsa“. Vartotas daugiausia senuosiuose tekstuose ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Miške giliai šęjuo pridengė kelią. (Miške giliai šešėlis/ tamsa pridengė kelią.)
2. Senovėje sakydavo: „Šęjuo krenta ant žemės.“ (Šešėlis krenta ant žemės.)
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje standartinis atitikmuo yra „šešėlis“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.