Šeivamedinis – tai žmogus, kuris gyvena vienas, nevedęs/neištekėjęs ir neturintis šeimos (dažniausiai dėl pasirinkimo ar aplinkybių).
Pavyzdžiai:
1. Po skyrybų jis liko šeivamedinis ir visą laiką skyrė darbui.
2. Senelys šeivamedinis gyveno nuošaliame name miško pakraštyje.
3. Nors buvo pakankamai jaunas, jis pasirinko būti šeivamediniu, nes nenorėjo rūpestų.
Sinonimai: vienišius, nevėduoklis (šnek.), benamis (retai, kontekste).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.