„Šeimėjas“ – senas lietuviškas žodis, reiškiantis šeimos galvą, šeimininką (vyriškosios lyties asmenį, valdantį namų ūkį ar šeimą). Dažnai vartotas tautosakoje, senuosiuose raštuose.
Pavyzdžiai:
1. Senasis šeimėjas tvarkingai valdė savo kaimo sodybą.
2. Tautosakoje šeimėjas – tai išmintingas ir stiprus šeimos globėjas.
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas „šeimininkas“, o „šeimėjas“ – archajiškas ar stilizuotas variantas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.