Šebaldėlė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, neįspūdingą, paprastą ar net menką daiktą, reikalą, situaciją ar asmenį. Dažnai turi šiek tiek niekinančią arba sumenkintą atspalvį.
Pavyzdžiai:
- Tai ne namas, o kažkokia šebaldėlė. (apie mažą, prastą namą)
- Užsidirbau tik šebaldėlę. (apie nedidelę sumą pinigų)
- Koks ten vyras – šebaldėlė! (apie silpną, neįspūdingą žmogų)
- Visa tai – tik šebaldėlė. (apie nereikšmingą dalyką)
Sinonimai: menkystė, niekuris, niekis, drožlė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.