Šaukterėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylų juokimąsi ar kiksenimą (pvz., iš pasitenkinimo, gėdijimosi, ironijos). Dažnai susijęs su pasislėpimu, noru nesusidomėti.
Pavyzdžiai:
1. Išgirdusi komplimentą, ji šaukterėjo ir užsidengė veidą.
2. Senelis šaukterėjo, prisiminęs jaunystę.
3. „Na, gerai“, – šaukterėjo jis linkdamas galvą.
Sinonimai: kiksenimas, švelnus juokas, kūkčiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.