Šaltapūkis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltą, drėgną, vėjuotą orą (dažniausiai ankstyvą pavasarį ar vėlų rudenį), kuris sukelia nemalonų šaltį, kartais drebulį.
Pavyzdžiai:
1. Užsilgo šaltapūkis, todėl teko apsivilkti šiltą striukę.
2. Balandžio šaltapūkiai gali būti klastingi – atrodo, kad jau šilta, bet vėjas peršala.
3. Rugsėjo pabaigoė jaučiamas pirmasis šaltapūkis.
Sinonimai: šaltvėjis, šaltkrėtis, šiuršlys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.