.
šalbiẽrius, -ė (szalbierz). išdykęs, nerimtas, suktas žmogus: Anas toks didelis šalbiẽrius, kad gal tokio visoj ūlyčioj nėra. Jūs berniukai, jūs šalbieriai, jūs ne mūsų kavalieriai. Kai pakliūsi šalbiẽriui berneliui, kaip rūta nuvysi. Tu dvariškėli, tu šalbierėli, atiduok vainikėlį. Aš tau sakiau, mergužėle, neik į jaunimėlį: jaunimėly daug bernelių, didžių šalbierė̃lių. O jūs susiedai, šalbierùžiai mano, kam paviliojot nuo manęs mergelę? Oi tu bernužėli, šalbū šalbierė̃li, kam praūliavojai sesios vainikėlį? Oi tu berneli, tu šalbierėli, oi tu suėdei man gražumėlį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.