šabliukas

Šabliukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis nežabotas, nerūpestingas, dažnai chaotiškas elgesys, triukšmas ar netvarka. Jis dažniausiai nusako veiksmus, kurie yra staigūs, neorganizuoti ar sukuria sumaištį.

Pagrindinės reikšmės atmainos:
1. Triukšmas, maišatis – pvz., vaikų šabliukas kambaryje.
2. Skubotas, netvarkingas veiksmas – pvz., susirinkti daiktus į lagaminą šabliuku.
3. Netvarka, chaosas – pvz., po vakarėlio liko šabliukas.

Pavyzdžiai:
- Po vaikų žaidimų visur buvo toks šabliukas – žaislai, knygos, drabužiai.
- Nešabliuok taip! Tvarkingai susidėk stalčių.
- Išėjo šabliuku, pamiršo raktus ir dokumentus.

Sinonimai: chaosas, netvarka, maišatis, skubėjimas, bėginėjimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Šabliukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis nežabotas, nerūpestingas, dažnai chaotiškas elgesys, triukšmas ar netvarka. Jis dažniausiai nusako veiksmus, kurie yra staigūs, neorganizuoti ar sukuria sumaištį. Pagrindinės reikšmės atmainos: 1. Triukšmas, maišatis – pvz., vaikų šabliukas kambaryje. 2. Skubotas, netvarkingas veiksmas – pvz., susirinkti daiktus į lagaminą šabliuku. 3. Netvarka, chaosas – pvz., po vakarėlio liko šabliukas. Pavyzdžiai: - Po vaikų žaidimų visur buvo toks šabliukas – žaislai, knygos, drabužiai. - Nešabliuok taip! Tvarkingai susidėk stalčių. - Išėjo šabliuku, pamiršo raktus ir dokumentus. Sinonimai: chaosas, netvarka, maišatis, skubėjimas, bėginėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.